Netyčia užtikau komentarą „nėr didesnio įžeidimo-kaip žmogų pavadint vidutinybe“. Ko įtakoje mes galime klasifikuoti genialumą, vidutiniškumą ir visišką „pravalą“? Ar galėtų intelektualas būt vidutinioku? O vidutiniokas „vidutiniškai intelektualu“? O genijo kraujo sudėtyje pulsuot nepakankamumo genialumui leukocitai? Na, kaip istorijos faktai byloja ar prelimenari statistika, genijai gimsta kas šimtmeti. Vidutiniokai kas valanda. Apie likusius - mažą informacijos, nes dažniausiai juos nepasiekia statistikos duomenys ir apskritai jie be deklaruojamos gyvenamosios vietos.
Taigi, genialumą konstatuoti lengviausia, kaip ir vidutinybę, o pasmerkimas trečiajai kastai-akivaizdus. Elementarus kapitalistinės visuomenės klasifikavimas. Kažkas turi užimti dominavimo pozicijas, kad ir vidutiniokas, pilna burna prisirinkęs tarptautinių žodžių. Deja, genialumas turįs kartais ir neparankumo poziciją vidutinybės klasei, karts nuo karto, jis anuliuojamas. Sistema. Deja, visuomeninę padėtį, lengvu būdu galim įvardint: turima banko sąskaita. Tas laikmetis kai garsiai galėjai rėkauti, aš esu filosofas, kūrėjas, teoretikas baigėsi su tašku MONEY. Gyvenimo tikslo žudymas vardan skrandžio pildymo ar turimos šeimos gerovės, stingdo tai kas pulsuoja, tai kas veržias. Sistema. Sistemos vergai. Vidutinybę migdo TV skleidžiamos žinių bangos, kurios koreguoja gyvenimo būdą, ar net suasmeniną: suasmeninimas-žmonės linksta labiau spręst esamas viešas problemas, anuliuojančias esamas asmenines. Pastarosios žinios: pedofilija-įspūdis, jog visi mes tapom įkaitas pedofilizmo apraiškoj-t.y. visi 3 mln., neskaičiuojant migravusio „proto nutekėjimo“, sekam paskutiniais pėdsakais. Ar genijus galėtų būt PEDOFILU? Klausimas kyla, kas verčia mus būt vidutiniokais? T.y. nūdienos žiniasklaida, kuri mus paperka sensacija, godus ryjimas kitų problemų, ne pačių asmeninių.
.jpg)
