Stasys

Gražus pavasaris. Ne tik man, bet ir Stasiui. Spėju ir Jums. Per daug saulės, per mažai susikaupimo ties darbo vieta. Mintys blaškosi, sunku susitelkti. Bet štai, Stasys dirba ir jam darbas džiaugsmas, pavasaris nei į tvorą nei į mėtą, pluša iš peties, gal net iš abiejų pečių. Na juk čia Stasys, ilgakasis, mūsų pažiba. Neužtektų net natų jam kokią dainą sudainuot. Tik bėda, mes jam dainą sudainuotumėm, o jis mums anei vienos. Ir kur čia paslaptis? Atsidavimas darbui, bet ne natoms? O kas čia per velniava? Kokios dar natos? Kūryba? O štai, Stasys, turi bėdą su mūzom. Matyt, kažkur jos poilsiauja, ar tai Kipre, ar Kanarų salose, o gal net pačioj Brazilijoj drybso pajūry, gali būt, kad net ir po Bolivijos pievas šmižinėja… PAINIAVA. Ir kurgi slepiasi tas „influence‘as“? manau – priežastyje, nes jų apstu, ne tik kišenėse! O gal jis jį paliko kažkur? Pametė Šilutės plente? Klausimas kiltų: ir kaip jį susigrąžint ar bent iš naujo pagimdyt? Mūza? Su storu megztu dryžuotų šaliku? Ne. Tikrai ne. Kaipgi atgaivinti tą tylą? Nors solfedžio sudainuot breakbeat‘u! Kyla begalės retoriškų klausimų. Gal kasdien po maldelę sukalbėt, kad Gerb. Stasiukui sušmėžuotų mintyse geniali natų gama? Wake up! Laikas kurti! 

Žanas

( aukščiau esančiam paveikslėlyje pateikiami net penki Žanai)
Kogero teko girdėti apie teleportaciją- judėjimas erdvėje, peršokant tam tikrus erdvės taškus. T.y. judėjimas erdvėje iš taško A į tašką B, kurie yra nutolę vienas nuo kito, neįveikiant juos skiriančio atstumo atkarpos AB. („Judėjimo laiku principas galėtų remtis kelionėmis „juodosiomis skylėmis“, kurios sujungia įvairius erdvės ir laiko taškus. Pagal fizikos dėsnius stipraus „juodosios skylės“ gravitacinio lauko pakanka erdvėlaikio materijai deformuoti ir „praplėšti“, o tai savo ruožtu sudaro galimybę formuotis vadinamosioms erdvėlaikio „kirmgraužoms“, trumpesniems tuneliams per laiką ir erdvę.“) Fantastika? Ne, esu liudininkė šio fenomeno, tai įvyko 2009 metų sausio mėnesio vieną vėlyvą vakarą, JIS teleportavosi iš 20 amžiaus 8 dešimtmečio. Tai ŽANAS WHITESNAKE‘as-FRIZZY HAIR. Žavingas vyrukas balintais plaukais, odinėm kelnėm, ilgu juodu paltu, dėvintis zoomorfiniais motyvais dekoruotus milžiniškus žiedus. Įspūdis nepakartojamas, juk tai nuostabus patyrimas, žmogus iš praeities!!! Gyvas eksponatas iš POP kultūros istorijos vadovėlių, beje, kalbėjo lietuviškai ir ganėtinai sklandžiai dėstė mintis. VIVA WHITESNAKE!!!

Pierre'as

Paskutiniu metu mes net nesusimąstom, kokiu tempu gyvename: skubame, bėgame, skrendame, skaitom knygas „kaip mest rukyt“ (deja „kaip mest vartot alkoholį“ mažoka informacijos, viena iš pagrindinių-kreiptis į šeimos gydytoją, kuris matyt savo 53-ąjį atšventė ne vieną brendžio butelį „padaręs“, antroji - anoniminis klubas, trečioji - garsiai rėkt - AŠ negeriu), patampame vegetarais, jokios karvienos, atsiveriam į mums svetimą religiją - Krišnaizmą, Budizmą, ar net tampame kokios sektos nariais, besaiko ryjam žiniasklaidos brukamus stereotipus, tampam bankų sistemos vergais, perkam begalės daiktų norėdami įrodyti savo padėtį visuomenėje – „AŠ galiu“ ir tokiu būdu įkrentam į paskolų duobę, ar gi tai nepanašu į vergovę daiktui, priemonei bei statuso pasipuikavimui? (Ir įdomu, ką Baltijos Tyrimai pasakytų statistiniu požiūriu, kuri lytis daugiau paskolų nešiojas ant kupros. Deja, negaliu atsakyti, nes neturiu tikslių duomenų.) Vadovaudamasi paskutiniais išvardintais apibūdinimais, pristatau gerbiamą logistikos vadybininką tamsiaplaukį žavųjį KAZANOVIŠKĄJĮ Pierre‘ą PAT SAU PUTIOVAS. Prašmatnus jaunuolis, su tobulo etiketo ir gyvenimo sąrašu „kas galima ir ko ne“. Dress kodas - „black and gold“. Visiškai švytintis narciziškumu kaip velykinis margutis - i‘m the best of THE BEST, nesuklysčiau pavartodama, jog jis Kietas Riešutėlis (Riešutų Riešutas), net pats Brad‘as Pit‘as lenktų jam galvą žemai ir „čiastušką“ sušoktų. Visos studentės iš aplinkinių miesto rajonų žavisi jo pompastiškomis kalbomis, galantišku elgesiu, geidulingom akim. Po velnių - „jis nuostabus“, gal žinot jo telefono numerį? Deja, jis tuščiai liežuvio nelaido, jis turi tikslą, siekį: ekskursiją į naujai šviežiai įsigytą būstą su žavia antro kurso Pedagoginio fakulteto studente. Raudonas vynas, sūris, krevetės, protingi postringavimai; studentės akys karts nuo karto didėja - ar pokalbio tema jas didina ar vyno kiekis atsisispindi jose? Rezultatas pasiektas. Ji namo gryžta ryte. Ir jis jai neskambina visą likusią savaitę, nes per tą savaitę jam teko susipažinti ir su trečio kurso ikimokyklinio amžiaus būsima pedagoge, ir su pirmo kurso vadybininke...ir t.t. Deja, dažniausiai paieškos baigiasi - „failed“. Objektas – riterė švytinčiais šarvais, rūpestinga globa, užmerkianti akis kazanoviškiems nukrypimams ir patalogijoms – NERASTA. Ar gyvenimas kaltas, ar ekonominė krizė, ar močiutės vardas? Tačiau galiu lažintis, jog Putiovasai, net nežino, kad žemė ištikro sukasi iš vakarų į rytus ir kad vieta po Saulę jau išnuomuota, o nuomininkais esam MES VISI.

GOGIS

                                                                   

Įsibėgėjus 21a., masiniam žinių vartojimui į dienos šviesą išlindo „genetiškai modifikuotas produktas“, beje, kuriuo mes pastaruoju metu maitinamės ir velniai žino kas mūsų laukia ateity. Lūžtančios maisto prekių parduotuvių lentynos nusėtos šiais produktais. Įkišom pirštą į gamtos vidurius ir bandom pergudraut natūralios atrankos sistemą, juk visi kuo puikiausia žinot - išlieka stipriausi. Žmogaus atsiradimo istorija gausi - nepatikėsit: kažkada čia buvo Rojus ir net pats Ponas Dievas vaikščiojo po sodus ir sukūrė Ievą ir Adomą, tačiau visus jo planus sugriovė Darvinas, kuris sugebėjo įbrukt žmonėms kažkokią Evoliuciją, kuri ne per septynias dienas evoliucionavo, o šiek tiek užtruko... yra dar viena paslaptinga versija, jog iš „ten“, iš pačio Kosmoso, nusileido milžinės būtybės, paleidusios savo sėklą į beždžionę. Bet kuriuo atveju evoliucijos teorija mums priimtiniausia. Kad ir kaip bandytumėm išrasti naujų teorijų, visgi turim neįtikėtiną panašumą su primatais, kuris kartais nenoromis instinktyviai pasireiškia net praėjus keletai dešimčių tūkstantmečių. Genetinis kodas, ne vien skatinantis primityvų smegenų funkcionavimą, neraiškių minčių dėstymą, tai puikus, savybių komplektas, kurį galime lengva sąžine įvardinti Gogis:
vidutinio ūgio, dažniausiai vairuojantis Alfa Romeo, dėvintis kostiumines kelnes, baltinukus ir smailėjančius batus, beje, perspėju, tai vyriškos lyties primatas. Subtili šukuosena, neprimenanti paskutinių mados klyksmų tendencijų, savitas požiūris į priešingos lyties atstoves. Jis Gogis ir jis tarp Gogių, išsiskiriantis iš minios, itin žingeidus jam nesuvokiamose sferose. Gogių genuose primatiški instinktai pirmauja, tūkstantmečių bėgyje jie visiškai nepakito: medžioklės instinktas, išlikimo bei savos teritorijos gynyba (plačiau kalbant apie teritorijos gynybą, būtina paminėti, jog ją ginant naudojami patys agresyviausi būdai, vienas kaip pavyzdys - „Čia Yra Mano Kiemas, Šalin Rankas“ . Išvada peršasi, jog visgi genai atgimsta tolimesnėse kartose, jie išlieka nepavaldūs amžiams, pelėsiams ir kerpėms, cunamiams bei žemės drebėjimams, kaip dūmas neblaškomas vėjo plinta Pietiniuose Rajonuose. Odė Laukininkams. Odė Kalifornijai. Odė gimtai laiptinei.