Kaip bebūtų keista, po šitiekos metų sunku atsimint tikrąjį Danguolės vardą. O ją teko pažinot ne vienerius metus. Spalvinga asmenybė, žėrutis Žemaitijos sostinėj-lydima šviesos ji žingsniuodavo užsimaukšlinusi kreivai beretę kalnuotom gatvėm. O kelias dažniausiai vesdavo ties Muziejaus ir Kosmonautų gatvių sankirtos, nes ten DIDIS Pastatas- VDA Telšių dailės fakultetas. Ir net tiksliai galiu nurodyt kuriam aukšte ji apsistodavo- 4. Ši, kukli persona, įsisukdavo kurioj nors po kaire puse auditorijoj sudėtinga poza sustingdavo keliom valandom (bent tiek-->ji nerūkanti...). Varginantis darbas, reikalaujantis daug kantrybės, +, turi klausytis studenčiokų blevyzgų kai Dėstytuvas kamurkėj „fleškikę“ kilnoją su kitu Akiniuočiu. Pagarba, lenkiu galvą Danguolei už ištvermę. Bet norėčiau pagirti ir mūsų pačių kantrybę perkelinėjant josios atvaizdą ant popieriaus-visa bėda buvo-NOSYJE. Trintukas kaip niekad darbuodavosi. COPY-PASTE retai pavykdavo.
p.s. norėčiau visus pasveikint su GEGUŽĖS 1d!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą