"Kas geresnio? Arba: kas skanesnio, chėbryte?"

Vieną gražią dieną, kai saulė šluostė dangų nuo debesų, tyčia ir netyčia sucypė širdis: GLIUKOZĖS. Ir nieko saldaus, jokių paslėptų šokoladų, apart nuo šilumos išbrinkusio vienišo sausainio. Mintis: dangiško skonio desertas – TIRAMISU. Kažkada teko ragauti namų sąlygomis gamintą – skanu, nors atvirai, niekada nesižavėjau šiuo desertu. Nusprendžiau ir aš jį gaminti, tai buvo antras bandymas, deja, teko sugudraut, nes vieno iš ingridientų kaina itin šokiravo. Jei kam teko kada nors gamint šį desertą, tai turėtumėt žinot, jog deserto pagrindas gaminamas iš biskvitinių sausainių, mirkant  stiprioj kavoj. Kadangi teko apsipirkinėt Maxymoj, biskvitinių sausainių paieškos užtruko, o ir pasiūla buvo vienetinė: itališki biskvitiniai sausainiai, kurių kaina 18lt už 600gr. Neradusi lietuviško pakaitalo itališkiems, nusprendžiau pasirinkt patį pigiausią būdą: lenkiškas trisluoksnis biskvito pagrindas, kurio kaina nei daug nei mažai, o "cieli" 5 litai. Atvirai: blogas pasirinkimas, bet taupumo sumetimais „sulindo“ skaniai. Grįžusi iš PC, pamaniau, vertėtų „pagooglint“: biskvitiniai sausainiai, ir ka jūs sau manot, visąžinis google išmetė begalės tinklapių, blog‘ų, pokalbių svetainių, kuriuose apstu receptų kaip pasigamint gan greitai ir nebrangiai, bet labiausiai mane šokiravo tai, kad, vaje, kaip mes išprusom maisto gaminimo srity per tuos 20 metų. Koks „išlavintas“ skonis ir gurmaniškumas! Grįžtant į Tarybinius LAIKUS, pamenat koks būdavo „vaikų darželio“ meniu?! Kotletas, grikių košė su marinuotais burokėliais. Arba – pieniška makaronų sriuba su apsitraukusia pieno plutele. Gurmaniška? O koks būdavo džiaugsmas kai mama parnešdavo požalių bananų ir juos įgrūsdavo į tamsiausią spintos užkampį, kad prinoktų. Durys varstydavosi po du kart į dieną: „kaži ar neprinoko dar?“. Deja, tie laikai pasimiršo, kaip ir mes pamiršom Tikrąją Senąją Lietuvišką Virtuvę,  visiškai nesąmoningai ją surišę su bulviniais riebiais patiekalais, pykit nepykit brolyčiai, bet Lietuvos virtuvė pilna gardžių gurmaniškų patiekalų. Atsivėrus sienoms, sparčiai mūsų tautiečiai pradėjo plisti svečiose šalyse, gausindami lietuvių populiaciją, tuo pačiu ir į MŪSŲ Trispalvę Lietuvėlę pradėjo gausiai plūst vakarietiška kultūra ir ne tik. Greitojo maisto „restoranai“: pamenat kai Klaipėdoje atidarė pirmąjį ir vienintelį Mcdonald‘ą? Plūste plūdo gausybę žemiečių „pakarštavot“ amerikietiško stebuklo, bet prieš tai tekdavo kone 3 valandas praleist kilometrinėj eilėj, nusidriekusioj per visą Taikos prospektą. O Čili picerija? Vien tai, kaip gausiai šis picerijų tinklas paplitęs daug ką pasako. Kinų virtuvė? Taip pat apdovanota lietuviškais aplodismentais. Tik niekaip nesuprantu, kodėl beveik kiekvienam Kinų restoranėlį, praktiškai visi indai nuskilę... Anoks čia smerkimas, lietuviai pasižymi puikiu bruožu: greit sureaguot į esamą situaciją – paburnot ir prisitaikyt: liepė valdžia susimokėt atgaline data privalomą socialinį draudimą – OK, galvą nulenkę susigrimbam ir skuodžiam į VMI atiduot paskutinius grašius. Toliau tęsiant mintį apie maistą, nepastebėjot, kaip gausiai Mūsiškės Žvaigždės pradėjo leist vieną po kitos receptų knygas? Sakant, maisto KULTAS sparčiai plinta. To pasekoje užsimąsčiau: ir ką gurmaniško gamina aplinkiniai žmonės, t.y. draugai?. Kokie jų „firmiakai“? Vienas iš pirmųjų, pasiekusių šviesolaidiniu greičiu buvo Adytu „tikram vyrui“ skirtas receptas, žinoma prieš tai sekė ilga diskusija, koks tai vyras galetų būt - „tikru“. Diskusija nepasiekė apčiuopiamų rezultatų, bet receptas užfiksuotas. Taigi:

Adytu receptas:

Kaip jau minejau šis patiekalas grynai vyriškiams skirtas ir tokiems gana stipriems. Taigi mums reikės apie 0.5 kg kiaulienos ir jautienos faršo; fermentinio sūrio; majonezo; bulvių; agurko ir pekino kopūsto. Skardą pateptą aliejumi išklojame faršu ir įdedame į įkaitinta orkaite apie 30 min. Kol mėsytė kepa nusiskutame bulvytes ir supjaustome išilgais grežinėliais (pagal skonį, bet geriau didesniais). Pasidarome marinatą bulvytėms iš aliejaus ir prieskonių, jas pamarinuojame apie 15 min. ir dedame į orkaitę. Dar turime apie 10 min iki mėsytės iškepimo, tai greitai supjaustome pekino kopūstuką ir agurkiuką ir užpilame aliejuko, citrinos truputuką ir druskytės, ir gaunasi salotos. Išimame mėsytę ir aptepame ją sutarkuotu fermentiniu sūriu sumaišytu su majonezu ir idedam į orkaitę keletui minučių. O štai ir mūsų bulvytės iškepė ir jau apskrudo, taigi traukiame jas ir dedame į lėkštę. O, žiūrėk ir mėsytė jau visiškai iškepė,  ir ją traukiame ir atpjauname gražų gabaliuką ir taip pat į lėkštę dedame, dar šalia salotyčių ir kviečiame vyriškąjį vyriški prie stalo....jei vyriškiui patiks šis patiekalas jis bus tikras vyras ir atsidėkos jums tikrai vyriškai:)))))))

Mariukas:

„ČAMPIJONŲ“ pusryčiai.

Sudedamosios dalys:

suvelti plaukai,

šūdina savijauta,

rūgštus veidas

mergytės :)))))

ir šampaniuks(šaltas ir nesuplaktas).

Dar žinau krūva receptų su koldūnais, bet tam kad liaudis nepamirštų 3 bachuriukų (plaukikų) komandos "Vo blia bachūriukai", artimiausiu metu ruošiame kulinarinę knygą (nes visos zviozdos turi) - "101 patiekalas iš koldūnų".

O geriausas patiekalas yra nuvažiuoti pas MAMĄ.

Pagarbiai,

Koldūnų specialistas

Marius

Mindaugas:

4 skarbos luptų pomidorų savo sultyse, kilogramas arba mažiau faršiuko, indelis (arba 2) rudų pupelių (galima ir baltų), didelė galva svogūno, 2-3 nedideli čili (geriau konservuoti mūsų opiems skrandukams), juodos alyvuogės ir greitai besilydantis fermentinis sūris... Na ir visas stebuklas. Mėsikę truputi pamarinuoji su gausiais Taco prieskoniais, į puodą su trupučiu aliejaus meti svogūnus, pakepi, meti mėsytę... po minutės pomidorus, čili ir verdi... Kai jau gerokai pasitroškina, meti pupeles, alyvuoges ir lauki teisingos konsistencijos. O sūri tik į lėkštę...

Giedrė:

vištos krūtinėlė

1 v. š. cukraus

2 v. š. sojos padažo

2 v. š. sezamų aliejaus

2 v. š. balto vyno acto

1 v. š. sezamo sėklų

Vištos krūtinėlę išvirti, ataušinti šaltame vandenyje ir sutarkuoti (komentaras: o pavyko ištikro sutarkuot krūtinėlę? Sunkiai įsivaizduojamas procesas:)

Agurkus ir morkas supjaustyti plonyčiais šiaudeliais.

Sumaišyti sojos padažą, actą, cukrų, sezamų aliejų ir sezamo sėklas. Užpilti ant morkų, agurkų ir vištienos, gerai išmaišyti.

Šviežiai iškeptos Ivanovų šeimynos receptas:

Nesmulkintas savosiose sultyse tunas, kukurūzų indelis, svogūnas, raudona paprika, Helmans majonezas tik toks ir nekitoks, druskikės pagal skonį ir viską išmakaluoji; dar galima dėti virtą kiaušinį, skanu ir taip, ir taip, brangoka mišraine gaunasi, bet mums nesveikai skani.:)

Marko:

Kijevo kotletas

P.S. išsamu, konkretu, vaizdingas aprašymas ir skanu. Tik nė kart neteko ragaut tavo „firmiako“. Spėju, visi sutiktumėm kokią dieną  užgriūt ir pamatyt tą procesą, kaip tu gamini. Manau nuo tos dienos visi pradėsim rašyt dienoraščius ir pagrindinis tos dienos įrašas bus: „Mielas mano dienorašti... <....> Marko subtilūs Kijevo kotletai... buvo TIESIOG pasakiški“

Tomas:

Guliašas

750 g. liesos jautienos, supjaustytos smulkiais gabalėliais

60 g. sviesto

3 smulkiai supjaustyti svogūnai

3 smulkiai supjaustytos česnako skiltelės

arbatinis šaukštelis džiovintų čiobrelių

1/4 arbatinio šaukštelio maltų kmynų

2 valgomi šaukštai aitriosios paprikos

druskos

1 1/4 valgomas šaukštas miltų

2 litrai jautienos sriubos arba sultinio

1 šaukštas pomidorų padažo

1 žalioji paprika

3 prinokę pomidorai (supjaustyti į keturias dalis)

60 ml liesos grietinės

60 ml sauso raudono vyno

šviežiai maltų juodųjų pipirų

grietinės patiekimui

Gaminimas:

ant karštos ugnies keptuvėje išlydikite sviestą, paskrudinti jautieną 1-2 minutes, atidėti mėsą. Pakepinti svogūnus kol suminkštės, apie 5 min. Suberti česnakus, čiobrelius ir kmynus, ir dar pakepti 2 minutes. Suberti aitriąsias paprikas ir įdėti druskos. Kepti ant vidutinio kaitrumo ugnies, kol aitriosios paprikos visiškai suminkštės, apie 5 min. Suberti miltus ir gerai viską išmaišyti. Supilkite 250 ml sultinio, ant lengvos ugnies pakaitinkite apie 1 minute. 

Likusį sultinį supilti į puodą, pakaitinti, supilti keptuvės turinį, įdėti pomidorų padažą, žaliąja papriką, pomidorus. Sudėti mėsą ir užvirinti. Virti kol mėsa suminkštės, apie 1val.-1/4 val. Įmaišykite grietinę bei vyną ir pavirkite apie 1 min.

Pagardinkite druska ir pipirais.

Dalia:

Inkstas (bet vienas)

Lašiakai

Svogūnas

Viską supjaustom padoriais gabaliukais ir apkepam. Valgoma su „kečiupu“ ir duona.

Emilija:

Šitas toks greitas ir dažnai darom, su šaldytom daržovėm dažnai. Reikia alyvuogių aliejaus, vištienos filė apie 500 gr, maždaug tiek daržovėlių: morkyčių, žirnelių, kalafijorų, šampinjonų, šparagų šaldyto mišinio, česnako... Keptuvėj aliejuje pakepinam smulkiai pjaustyto česnako 2-3 skilteles, smulkiai pjaustyto svogūno galvą, tarkuotų burokine tarka morkyčiu, maždaug 2, tada sudedam atšildytų daržovių bei kubeliais pjaustytą vištienos filė, įdedam prieskonių pagal skonį, būna, kad dedu tiesiog druskos, čiobrelių, kajano pipirų, dar yra kotany prieskoniai "gaiviosios salotos", tinka, ar šiaip provanso žolelių, tada apkepu viską truputi pavartydama, įpilu vandeniuko 1 cm nuo dugno ir uždengus keptuvėj troškinu apie 15 min, tada įpilu plakamosios grietinėlės ir dar apie 10-15 min patroškinu, valgom su biriai išvirtais ryžiais ir įvairiom salotom, kiekvieną kartą gaunasi kitaip, nes kartais būna tik šampinjonai su morkom, o kartais norisi įdėti truputi sviestuko, o kartais be svogūno, ir prieskonius galima kuo įvairesnius dėti..

Igoris:

Paimu biskvitą, kartais vietoj jo, minkštus vaflius. Dedu į gilaus indo dugną. Ištirpinu želatiną vandeny. Beje - jos galima dėt tiek - žiūrint kokios konsistencijos „torto“ nori. Bet šiaip panaudoju kažkur trečdalį iš 100gr. pakelio. Ištirpintą želatiną sumaišau su 1litru  vaisiniu jogurtu ir supilu į indą, kurio dugne jau ilsisi biskvitas. Į tą masę panardinu  uogas/vaisius - taip pat uždedu jas/juos  ant viršaus bei  visą tą gėrį pašaunu į šaldytuvą keliom valandom. Ir vuolia.

Jurgita:

Suplėšyti salotų lapai, ant viršaus dedi kubeliais pjaustytą papriką, svogūną riekelėmis pjaustytą, avokadas skiltelėmis, vynuoginis pomidoras per pusę pjautas, virtas kiaušnis ketvirčiais pjaustytas, alyvuogės, vištiena arba lašiša pasirinktinai ir padažas: šaukštas medaus, mažas šaukštelis garstyčių, valgomasis šaukštas sojų padažo, citrinos šaukštas, alyvuogių aliejus, pirpirai ir druska.

Kaimynka:

Ji nutarė, jog neturi jokio firminio patiekalo, apart iš kaimynų pašto dėžučių vogtų Hesburger nuolaidų kuponų (bet sveikintina, bent mano pašto dėžutę ji praleido savo piktavališkais veiksmais).

Julija:

Ir štai: kol dar įspūdžiai neišblėso; šviežios naujienos iš graikiškosios Kretos. Nepajutus visiškai jokio skirtumo tarp Kretos ir Lietuvos orų, pasvajojau apie ne kartą ragautą šaltą kavą, kitaip vadinama frappe ;) teko ją ragauti ir Lt, bet ne kartą nusivylusi taip ir nesupratau kodėl dėl jos visi taip alpėja... Šią klaidą šiek tiek pataisyti pavyko Kretoje... Žinoma, kaip ir visada priklauso nuo to, kas ją gamina. Bet mano skaniausia frappe buvo daroma tokios keistos motriškaitės, apie 40m. blondinės, graži, jaunatviška figūrėlė, bet jau makiažas, pardon... Juodu pieštuku apvedžiotos lūpos!! Ir norom nenorom, bet užsisakinėdamas ko nors iš jos, nieko daugiau ir nematai apart tų lūpų :D bet frappe ji daro gerai. O receptas tai toks: imi tirpios kavos 2 šaukštelius, sumaišai su 3 šaukšteliais cukraus, įpili šiek tiek vandens ir su mikseriu plaki iki tol kol pasirodys putos... Tada dedi stambius ledukus iki stiklinės viršaus ir kiek trūksta pripili vandnes... viskas... mėgaukis... tiesa,  kava naudojama speciali, su užrašu „frappe“, bet manau jos lt dar nėra... nespėjau pažiūrėti ;)

TAD NAUDOJU PAPRASTĄ TIRPIĄ KAVĄ ;)