Paskutiniu metu mes net nesusimąstom, kokiu tempu gyvename: skubame, bėgame, skrendame, skaitom knygas „kaip mest rukyt“ (deja „kaip mest vartot alkoholį“ mažoka informacijos, viena iš pagrindinių-kreiptis į šeimos gydytoją, kuris matyt savo 53-ąjį atšventė ne vieną brendžio butelį „padaręs“, antroji - anoniminis klubas, trečioji - garsiai rėkt - AŠ negeriu), patampame vegetarais, jokios karvienos, atsiveriam į mums svetimą religiją - Krišnaizmą, Budizmą, ar net tampame kokios sektos nariais, besaiko ryjam žiniasklaidos brukamus stereotipus, tampam bankų sistemos vergais, perkam begalės daiktų norėdami įrodyti savo padėtį visuomenėje – „AŠ galiu“ ir tokiu būdu įkrentam į paskolų duobę, ar gi tai nepanašu į vergovę daiktui, priemonei bei statuso pasipuikavimui? (Ir įdomu, ką Baltijos Tyrimai pasakytų statistiniu požiūriu, kuri lytis daugiau paskolų nešiojas ant kupros. Deja, negaliu atsakyti, nes neturiu tikslių duomenų.) Vadovaudamasi paskutiniais išvardintais apibūdinimais, pristatau gerbiamą logistikos vadybininką tamsiaplaukį žavųjį KAZANOVIŠKĄJĮ Pierre‘ą PAT SAU PUTIOVAS. Prašmatnus jaunuolis, su tobulo etiketo ir gyvenimo sąrašu „kas galima ir ko ne“. Dress kodas - „black and gold“. Visiškai švytintis narciziškumu kaip velykinis margutis - i‘m the best of THE BEST, nesuklysčiau pavartodama, jog jis Kietas Riešutėlis (Riešutų Riešutas), net pats Brad‘as Pit‘as lenktų jam galvą žemai ir „čiastušką“ sušoktų. Visos studentės iš aplinkinių miesto rajonų žavisi jo pompastiškomis kalbomis, galantišku elgesiu, geidulingom akim. Po velnių - „jis nuostabus“, gal žinot jo telefono numerį? Deja, jis tuščiai liežuvio nelaido, jis turi tikslą, siekį: ekskursiją į naujai šviežiai įsigytą būstą su žavia antro kurso Pedagoginio fakulteto studente. Raudonas vynas, sūris, krevetės, protingi postringavimai; studentės akys karts nuo karto didėja - ar pokalbio tema jas didina ar vyno kiekis atsisispindi jose? Rezultatas pasiektas. Ji namo gryžta ryte. Ir jis jai neskambina visą likusią savaitę, nes per tą savaitę jam teko susipažinti ir su trečio kurso ikimokyklinio amžiaus būsima pedagoge, ir su pirmo kurso vadybininke...ir t.t. Deja, dažniausiai paieškos baigiasi - „failed“. Objektas – riterė švytinčiais šarvais, rūpestinga globa, užmerkianti akis kazanoviškiems nukrypimams ir patalogijoms – NERASTA. Ar gyvenimas kaltas, ar ekonominė krizė, ar močiutės vardas? Tačiau galiu lažintis, jog Putiovasai, net nežino, kad žemė ištikro sukasi iš vakarų į rytus ir kad vieta po Saulę jau išnuomuota, o nuomininkais esam MES VISI.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą